- valas
- 2 vãlas sm. (4) Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; N, LL66, L, Vd 1. audeklo kraštas, valinys: Vãlą paklodės nereikia apsiūlėti J. Skarelės, audeklo valaĩ Sl. Dailiai išausta drobė: vãlas lygus Ll. Vãlas visuomet yra įlinkėtas Kp. Nemoki tu aust, iškraipai vãlą Slm. Nelygiai išausta, valaĩ nelygūs Ig. Noriu apkavot valų̃, kad nebebut vilkstelių iš [audeklo] krašto Pl. Vãlas negi irs, gali siūt ir an kraštą Sdk. Tegu būna tas vãlas, bus geras suraukimukas Šn. Pradėsiu siūti nu valiùko Vdk. Užvalko valiùkas Jd. ^ Visur, matai, su valu ir su kraštu LTR(Ds). 2. KŽ audimo raštas: Audžiu valaĩs audimą, arba keturnytą Snt. Keturnytą ausdavom – valiukù eina audimas PnmŽ. Ausdavo valiukù – toks rumbukas, valiukas toks įstrižas eina, o eglute – tai kertasi tokios eglutės Plv. 3. ppr. pl. Skr, Sn audeklo paviršiaus gaurelis, pumpuras: Valaĩ yra kutai, susisukę ant audimo, susitrynę J. Joninių naktį negalima palikt lauke audeklų – raganos priveria valų LTR(Smn). Tą naktį raganos valais rudais sutraukia audeklus LTR(Lš). Sakydavo, kad laumė inaudžia vãlą in audeklą Pns.
Dictionary of the Lithuanian Language.